Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįsinervinu
|
neįsinervinau
|
neįsinervindavau
|
neįsinervinsiu
|
tu
|
neįsinervini
|
neįsinervinai
|
neįsinervindavai
|
neįsinervinsi
|
jis, ji
|
neįsinervina
|
neįsinervino
|
neįsinervindavo
|
neįsinervins
|
mes
|
neįsinerviname, neįsinervinam
|
neįsinervinome, neįsinervinom
|
neįsinervindavome, neįsinervindavom
|
neįsinervinsime, neįsinervinsim
|
jūs
|
neįsinervinate, neįsinervinat
|
neįsinervinote, neįsinervinot
|
neįsinervindavote, neįsinervindavot
|
neįsinervinsite, neįsinervinsit
|
jie, jos
|
neįsinervina
|
neįsinervino
|
neįsinervindavo
|
neįsinervins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįsinervinčiau
|
neįsinervintumėme, neįsinervintumėm, neįsinervintume
|
2 asm.
|
neįsinervintumei, neįsinervintum
|
neįsinervintumėte, neįsinervintumėt
|
3 asm.
|
neįsinervintų
|
neįsinervintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįsinervinkime, neįsinervinkim
|
2 asm.
|
neįsinervinki, neįsinervink
|
neįsinervinkite, neįsinervinkit
|
3 asm.
|
teneįsinervina, teneįsinervinie
|
teneįsinervina, teneįsinervinie
|
neįsinervins
<= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino