| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsinervinti, neįsinervina, neįsinervino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsinervinu
|
neįsinervinau
|
neįsinervindavau
|
neįsinervinsiu
|
| tu
|
neįsinervini
|
neįsinervinai
|
neįsinervindavai
|
neįsinervinsi
|
| jis, ji
|
neįsinervina
|
neįsinervino
|
neįsinervindavo
|
neįsinervins
|
| mes
|
neįsinerviname,
neįsinervinam
|
neįsinervinome,
neįsinervinom
|
neįsinervindavome,
neįsinervindavom
|
neįsinervinsime,
neįsinervinsim
|
| jūs
|
neįsinervinate,
neįsinervinat
|
neįsinervinote,
neįsinervinot
|
neįsinervindavote,
neįsinervindavot
|
neįsinervinsite,
neįsinervinsit
|
| jie, jos
|
neįsinervina
|
neįsinervino
|
neįsinervindavo
|
neįsinervins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsinervinčiau
|
neįsinervintumėme,
neįsinervintumėm,
neįsinervintume
|
| 2 asm.
|
neįsinervintumei,
neįsinervintum
|
neįsinervintumėte,
neįsinervintumėt
|
| 3 asm.
|
neįsinervintų
|
neįsinervintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsinervinkime,
neįsinervinkim
|
| 2 asm.
|
neįsinervinki,
neįsinervink
|
neįsinervinkite,
neįsinervinkit
|
| 3 asm.
|
teneįsinervina,
teneįsinervinie
|
teneįsinervina,
teneįsinervinie
|
neįsinervintumėm
<= ne- + įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino
