| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsitikinu
|
neįsitikinau
|
neįsitikindavau
|
neįsitikinsiu
|
| tu
|
neįsitikini
|
neįsitikinai
|
neįsitikindavai
|
neįsitikinsi
|
| jis, ji
|
neįsitikina
|
neįsitikino
|
neįsitikindavo
|
neįsitikins
|
| mes
|
neįsitikiname,
neįsitikinam
|
neįsitikinome,
neįsitikinom
|
neįsitikindavome,
neįsitikindavom
|
neįsitikinsime,
neįsitikinsim
|
| jūs
|
neįsitikinate,
neįsitikinat
|
neįsitikinote,
neįsitikinot
|
neįsitikindavote,
neįsitikindavot
|
neįsitikinsite,
neįsitikinsit
|
| jie, jos
|
neįsitikina
|
neįsitikino
|
neįsitikindavo
|
neįsitikins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsitikinčiau
|
neįsitikintumėme,
neįsitikintumėm,
neįsitikintume
|
| 2 asm.
|
neįsitikintumei,
neįsitikintum
|
neįsitikintumėte,
neįsitikintumėt
|
| 3 asm.
|
neįsitikintų
|
neįsitikintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsitikinkime,
neįsitikinkim
|
| 2 asm.
|
neįsitikinki,
neįsitikink
|
neįsitikinkite,
neįsitikinkit
|
| 3 asm.
|
teneįsitikina,
teneįsitikinie
|
teneįsitikina,
teneįsitikinie
|
neįsitikintumėt
<= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino
