neantmokėdavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neantmokėdavau (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neantmokėti, neantmoka, neantmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neantmoku	neantmokėjau	neantmokėdavau	neantmokėsiu
tu	neantmoki	neantmokėjai	neantmokėdavai	neantmokėsi
jis, ji	neantmoka	neantmokėjo	neantmokėdavo	neantmokės
mes	neantmokame, neantmokam	neantmokėjome, neantmokėjom	neantmokėdavome, neantmokėdavom	neantmokėsime, neantmokėsim
jūs	neantmokate, neantmokat	neantmokėjote, neantmokėjot	neantmokėdavote, neantmokėdavot	neantmokėsite, neantmokėsit
jie, jos	neantmoka	neantmokėjo	neantmokėdavo	neantmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neantmokėčiau		neantmokėtumėme, neantmokėtumėm, neantmokėtume
2 asm.	neantmokėtumei, neantmokėtum		neantmokėtumėte, neantmokėtumėt
3 asm.	neantmokėtų		neantmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neantmokėkime, neantmokėkim
2 asm.	neantmokėki, neantmokėk		neantmokėkite, neantmokėkit
3 asm.	teneantmoka, teneantmokie		teneantmoka, teneantmokie

• žr. pagr. f. neantmokėti, neantmoka, neantmokėjo
• Skiemenys: ne-ant-mo-kė-da-vau

neantmokėdavau (tarm.| žem.)

Etimologija

<= ne- + antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---