| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neantmokėti, neantmoka, neantmokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neantmoku
|
neantmokėjau
|
neantmokėdavau
|
neantmokėsiu
|
| tu
|
neantmoki
|
neantmokėjai
|
neantmokėdavai
|
neantmokėsi
|
| jis, ji
|
neantmoka
|
neantmokėjo
|
neantmokėdavo
|
neantmokės
|
| mes
|
neantmokame,
neantmokam
|
neantmokėjome,
neantmokėjom
|
neantmokėdavome,
neantmokėdavom
|
neantmokėsime,
neantmokėsim
|
| jūs
|
neantmokate,
neantmokat
|
neantmokėjote,
neantmokėjot
|
neantmokėdavote,
neantmokėdavot
|
neantmokėsite,
neantmokėsit
|
| jie, jos
|
neantmoka
|
neantmokėjo
|
neantmokėdavo
|
neantmokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neantmokėčiau
|
neantmokėtumėme,
neantmokėtumėm,
neantmokėtume
|
| 2 asm.
|
neantmokėtumei,
neantmokėtum
|
neantmokėtumėte,
neantmokėtumėt
|
| 3 asm.
|
neantmokėtų
|
neantmokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neantmokėkime,
neantmokėkim
|
| 2 asm.
|
neantmokėki,
neantmokėk
|
neantmokėkite,
neantmokėkit
|
| 3 asm.
|
teneantmoka,
teneantmokie
|
teneantmoka,
teneantmokie
|
neantmokėtumei (tarm.| žem.)
<= ne- + antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo
