neapgirdėdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdėdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdėdavęs, mot. g. neapgirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėdavęs	neapgirdėdavę	neapgirdėdavusi, neapgirdėdavus	neapgirdėdavusios	-	neapgirdėdavę
kilm.	neapgirdėdavusio	neapgirdėdavusių	neapgirdėdavusios	neapgirdėdavusių	-	-
naud.	neapgirdėdavusiam	neapgirdėdavusiems	neapgirdėdavusiai	neapgirdėdavusioms	-	-
gal.	neapgirdėdavusį	neapgirdėdavusius	neapgirdėdavusią	neapgirdėdavusias	-	-
įnag.	neapgirdėdavusiu	neapgirdėdavusiais	neapgirdėdavusia	neapgirdėdavusiomis	-	-
viet.	neapgirdėdavusiame	neapgirdėdavusiuose	neapgirdėdavusioje	neapgirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėdavusysis	neapgirdėdavusieji	neapgirdėdavusioji	neapgirdėdavusiosios	-	-
kilm.	neapgirdėdavusiojo	neapgirdėdavusiųjų	neapgirdėdavusiosios	neapgirdėdavusiųjų	-	-
naud.	neapgirdėdavusiajam	neapgirdėdavusiesiems	neapgirdėdavusiajai	neapgirdėdavusiosioms	-	-
gal.	neapgirdėdavusįjį	neapgirdėdavusiuosius	neapgirdėdavusiąją	neapgirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	neapgirdėdavusiuoju	neapgirdėdavusiaisiais	neapgirdėdavusiąja	neapgirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	neapgirdėdavusiajame	neapgirdėdavusiuosiuose	neapgirdėdavusiojoje	neapgirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdėdavęs, mot. g. neapgirdėdavusi.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-da-vę

neapgirdėdavę (ret.)

1. tas, kuris neapgirdėdavo

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---