neapgirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapgirdėti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapgirdžiu	neapgirdėjau	neapgirdėdavau	neapgirdėsiu
tu	neapgirdi	neapgirdėjai	neapgirdėdavai	neapgirdėsi
jis, ji	neapgirdi	neapgirdėjo	neapgirdėdavo	neapgirdės
mes	neapgirdime, neapgirdim	neapgirdėjome, neapgirdėjom	neapgirdėdavome, neapgirdėdavom	neapgirdėsime, neapgirdėsim
jūs	neapgirdite, neapgirdit	neapgirdėjote, neapgirdėjot	neapgirdėdavote, neapgirdėdavot	neapgirdėsite, neapgirdėsit
jie, jos	neapgirdi	neapgirdėjo	neapgirdėdavo	neapgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapgirdėčiau		neapgirdėtumėme, neapgirdėtumėm, neapgirdėtume
2 asm.	neapgirdėtumei, neapgirdėtum		neapgirdėtumėte, neapgirdėtumėt
3 asm.	neapgirdėtų		neapgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapgirdėkime, neapgirdėkim
2 asm.	neapgirdėki, neapgirdėk		neapgirdėkite, neapgirdėkit
3 asm.	teneapgirdi, teneapgirdie		teneapgirdi, teneapgirdie

• žr. pagr. f. neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neapgirdįs, neapgirdintis, neapgirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neapgirdėjęs, neapgirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neapgirdėdavęs, neapgirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neapgirdėsiąs, neapgirdėsiantis, neapgirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neapgirdimas, neapgirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neapgirdėtas, neapgirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neapgirdėsimas, neapgirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neapgirdėtinas, neapgirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: neapgirdint, neapgirdėjus, neapgirdėdavus, neapgirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neapgirdėdamas, neapgirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: neapgirdėte, neapgirdėtinai.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-ti

neapgirdėti (ret.)

Etimologija

<= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    neapgirdėti: bendrai

apgirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neapgirdėti: Išvestiniai žodžiai

neapgirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neapgirdėti: bendrai

---

Dalyvis

neapgirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdėtas, mot. g. neapgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėtas	neapgirdėti	neapgirdėta	neapgirdėtos	neapgirdėta	-
kilm.	neapgirdėto	neapgirdėtų	neapgirdėtos	neapgirdėtų	-	-
naud.	neapgirdėtam	neapgirdėtiems	neapgirdėtai	neapgirdėtoms	-	-
gal.	neapgirdėtą	neapgirdėtus	neapgirdėtą	neapgirdėtas	-	-
įnag.	neapgirdėtu	neapgirdėtais	neapgirdėta	neapgirdėtomis	-	-
viet.	neapgirdėtame	neapgirdėtuose	neapgirdėtoje	neapgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėtasis	neapgirdėtieji	neapgirdėtoji	neapgirdėtosios	-	-
kilm.	neapgirdėtojo	neapgirdėtųjų	neapgirdėtosios	neapgirdėtųjų	-	-
naud.	neapgirdėtajam	neapgirdėtiesiems	neapgirdėtajai	neapgirdėtosioms	-	-
gal.	neapgirdėtąjį	neapgirdėtuosius	neapgirdėtąją	neapgirdėtąsias	-	-
įnag.	neapgirdėtuoju	neapgirdėtaisiais	neapgirdėtąja	neapgirdėtosiomis	-	-
viet.	neapgirdėtajame	neapgirdėtuosiuose	neapgirdėtojoje	neapgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdėtas, mot. g. neapgirdėta.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-ti

neapgirdėti (ret.)

1. tas, kurį neapgirdėjo

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---