apgirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apgirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apgirdžiu	apgirdėjau	apgirdėdavau	apgirdėsiu
tu	apgirdi	apgirdėjai	apgirdėdavai	apgirdėsi
jis, ji	apgirdi	apgirdėjo	apgirdėdavo	apgirdės
mes	apgirdime, apgirdim	apgirdėjome, apgirdėjom	apgirdėdavome, apgirdėdavom	apgirdėsime, apgirdėsim
jūs	apgirdite, apgirdit	apgirdėjote, apgirdėjot	apgirdėdavote, apgirdėdavot	apgirdėsite, apgirdėsit
jie, jos	apgirdi	apgirdėjo	apgirdėdavo	apgirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apgirdėčiau		apgirdėtumėme, apgirdėtumėm, apgirdėtume
2 asm.	apgirdėtumei, apgirdėtum		apgirdėtumėte, apgirdėtumėt
3 asm.	apgirdėtų		apgirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apgirdėkime, apgirdėkim
2 asm.	apgirdėki, apgirdėk		apgirdėkite, apgirdėkit
3 asm.	teapgirdi, teapgirdie		teapgirdi, teapgirdie

• žr. pagr. f. apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apgirdįs, apgirdintis, apgirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apgirdėjęs, apgirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apgirdėdavęs, apgirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apgirdėsiąs, apgirdėsiantis, apgirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apgirdimas, apgirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apgirdėtas, apgirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apgirdėsimas, apgirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apgirdėtinas, apgirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: apgirdint, apgirdėjus, apgirdėdavus, apgirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: apgirdėdamas, apgirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: apgirdėte, apgirdėtinai.
• Skiemenys: ap-gir-dė-ti

apgirdėti (ret.)

1. šiek tiek girdėti, patirti, sužinoti:
   • Aš apgirdėjau, kad tenais taip yra, t. y. biškį girdėjau.

Etimologija

<= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    apgirdėti: bendrai

neapgirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    apgirdėti: Išvestiniai žodžiai

apgirdėjimas (lt) (vyr. g.)

neapgirdėti (lt) (neig. )

Vertimai

  apgirdėti: bendrai

---

Dalyvis

apgirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgirdėtas, mot. g. apgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėtas	apgirdėti	apgirdėta	apgirdėtos	apgirdėta	-
kilm.	apgirdėto	apgirdėtų	apgirdėtos	apgirdėtų	-	-
naud.	apgirdėtam	apgirdėtiems	apgirdėtai	apgirdėtoms	-	-
gal.	apgirdėtą	apgirdėtus	apgirdėtą	apgirdėtas	-	-
įnag.	apgirdėtu	apgirdėtais	apgirdėta	apgirdėtomis	-	-
viet.	apgirdėtame	apgirdėtuose	apgirdėtoje	apgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėtasis	apgirdėtieji	apgirdėtoji	apgirdėtosios	-	-
kilm.	apgirdėtojo	apgirdėtųjų	apgirdėtosios	apgirdėtųjų	-	-
naud.	apgirdėtajam	apgirdėtiesiems	apgirdėtajai	apgirdėtosioms	-	-
gal.	apgirdėtąjį	apgirdėtuosius	apgirdėtąją	apgirdėtąsias	-	-
įnag.	apgirdėtuoju	apgirdėtaisiais	apgirdėtąja	apgirdėtosiomis	-	-
viet.	apgirdėtajame	apgirdėtuosiuose	apgirdėtojoje	apgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgirdėtas, mot. g. apgirdėta.
• Skiemenys: ap-gir-dė-ti

apgirdėti (ret.)

1. tas, kurį apgirdėjo

Etimologija

<= apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---