| Veiksmažodis; pagrindinės formos: apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
apgirdžiu
|
apgirdėjau
|
apgirdėdavau
|
apgirdėsiu
|
| tu
|
apgirdi
|
apgirdėjai
|
apgirdėdavai
|
apgirdėsi
|
| jis, ji
|
apgirdi
|
apgirdėjo
|
apgirdėdavo
|
apgirdės
|
| mes
|
apgirdime,
apgirdim
|
apgirdėjome,
apgirdėjom
|
apgirdėdavome,
apgirdėdavom
|
apgirdėsime,
apgirdėsim
|
| jūs
|
apgirdite,
apgirdit
|
apgirdėjote,
apgirdėjot
|
apgirdėdavote,
apgirdėdavot
|
apgirdėsite,
apgirdėsit
|
| jie, jos
|
apgirdi
|
apgirdėjo
|
apgirdėdavo
|
apgirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
apgirdėčiau
|
apgirdėtumėme,
apgirdėtumėm,
apgirdėtume
|
| 2 asm.
|
apgirdėtumei,
apgirdėtum
|
apgirdėtumėte,
apgirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
apgirdėtų
|
apgirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
apgirdėkime,
apgirdėkim
|
| 2 asm.
|
apgirdėki,
apgirdėk
|
apgirdėkite,
apgirdėkit
|
| 3 asm.
|
teapgirdi,
teapgirdie
|
teapgirdi,
teapgirdie
|
apgirdėjome (ret.)
<= ap- + girdėti, girdi, girdėjo
