Veiksmažodis; pagrindinės formos: apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
apgirdžiu
|
apgirdėjau
|
apgirdėdavau
|
apgirdėsiu
|
tu
|
apgirdi
|
apgirdėjai
|
apgirdėdavai
|
apgirdėsi
|
jis, ji
|
apgirdi
|
apgirdėjo
|
apgirdėdavo
|
apgirdės
|
mes
|
apgirdime, apgirdim
|
apgirdėjome, apgirdėjom
|
apgirdėdavome, apgirdėdavom
|
apgirdėsime, apgirdėsim
|
jūs
|
apgirdite, apgirdit
|
apgirdėjote, apgirdėjot
|
apgirdėdavote, apgirdėdavot
|
apgirdėsite, apgirdėsit
|
jie, jos
|
apgirdi
|
apgirdėjo
|
apgirdėdavo
|
apgirdės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
apgirdėčiau
|
apgirdėtumėme, apgirdėtumėm, apgirdėtume
|
2 asm.
|
apgirdėtumei, apgirdėtum
|
apgirdėtumėte, apgirdėtumėt
|
3 asm.
|
apgirdėtų
|
apgirdėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
apgirdėkime, apgirdėkim
|
2 asm.
|
apgirdėki, apgirdėk
|
apgirdėkite, apgirdėkit
|
3 asm.
|
teapgirdi, teapgirdie
|
teapgirdi, teapgirdie
|
apgirdit (ret.)
<= ap- + girdėti, girdi, girdėjo