| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neapgirdžiu
|
neapgirdėjau
|
neapgirdėdavau
|
neapgirdėsiu
|
| tu
|
neapgirdi
|
neapgirdėjai
|
neapgirdėdavai
|
neapgirdėsi
|
| jis, ji
|
neapgirdi
|
neapgirdėjo
|
neapgirdėdavo
|
neapgirdės
|
| mes
|
neapgirdime,
neapgirdim
|
neapgirdėjome,
neapgirdėjom
|
neapgirdėdavome,
neapgirdėdavom
|
neapgirdėsime,
neapgirdėsim
|
| jūs
|
neapgirdite,
neapgirdit
|
neapgirdėjote,
neapgirdėjot
|
neapgirdėdavote,
neapgirdėdavot
|
neapgirdėsite,
neapgirdėsit
|
| jie, jos
|
neapgirdi
|
neapgirdėjo
|
neapgirdėdavo
|
neapgirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neapgirdėčiau
|
neapgirdėtumėme,
neapgirdėtumėm,
neapgirdėtume
|
| 2 asm.
|
neapgirdėtumei,
neapgirdėtum
|
neapgirdėtumėte,
neapgirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
neapgirdėtų
|
neapgirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neapgirdėkime,
neapgirdėkim
|
| 2 asm.
|
neapgirdėki,
neapgirdėk
|
neapgirdėkite,
neapgirdėkit
|
| 3 asm.
|
teneapgirdi,
teneapgirdie
|
teneapgirdi,
teneapgirdie
|
neapgirdėjom (ret.)
<= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo
