neapgirdėjusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdėjęs, mot. g. neapgirdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėjęs	neapgirdėję	neapgirdėjusi, neapgirdėjus	neapgirdėjusios	-	neapgirdėję
kilm.	neapgirdėjusio	neapgirdėjusių	neapgirdėjusios	neapgirdėjusių	-	-
naud.	neapgirdėjusiam	neapgirdėjusiems	neapgirdėjusiai	neapgirdėjusioms	-	-
gal.	neapgirdėjusį	neapgirdėjusius	neapgirdėjusią	neapgirdėjusias	-	-
įnag.	neapgirdėjusiu	neapgirdėjusiais	neapgirdėjusia	neapgirdėjusiomis	-	-
viet.	neapgirdėjusiame	neapgirdėjusiuose	neapgirdėjusioje	neapgirdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdėjusysis	neapgirdėjusieji	neapgirdėjusioji	neapgirdėjusiosios	-	-
kilm.	neapgirdėjusiojo	neapgirdėjusiųjų	neapgirdėjusiosios	neapgirdėjusiųjų	-	-
naud.	neapgirdėjusiajam	neapgirdėjusiesiems	neapgirdėjusiajai	neapgirdėjusiosioms	-	-
gal.	neapgirdėjusįjį	neapgirdėjusiuosius	neapgirdėjusiąją	neapgirdėjusiąsias	-	-
įnag.	neapgirdėjusiuoju	neapgirdėjusiaisiais	neapgirdėjusiąja	neapgirdėjusiosiomis	-	-
viet.	neapgirdėjusiajame	neapgirdėjusiuosiuose	neapgirdėjusiojoje	neapgirdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdėjęs, mot. g. neapgirdėjusi.
• Skiemenys: ne-ap-gir-dė-ju-siu

neapgirdėjusiu (ret.)

1. tas, kuris neapgirdėjo

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---