neapgirdimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdimas, mot. g. neapgirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdimas	neapgirdimi	neapgirdima	neapgirdimos	neapgirdima	-
kilm.	neapgirdimo	neapgirdimų	neapgirdimos	neapgirdimų	-	-
naud.	neapgirdimam	neapgirdimiems	neapgirdimai	neapgirdimoms	-	-
gal.	neapgirdimą	neapgirdimus	neapgirdimą	neapgirdimas	-	-
įnag.	neapgirdimu	neapgirdimais	neapgirdima	neapgirdimomis	-	-
viet.	neapgirdimame	neapgirdimuose	neapgirdimoje	neapgirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdimasis	neapgirdimieji	neapgirdimoji	neapgirdimosios	-	-
kilm.	neapgirdimojo	neapgirdimųjų	neapgirdimosios	neapgirdimųjų	-	-
naud.	neapgirdimajam	neapgirdimiesiems	neapgirdimajai	neapgirdimosioms	-	-
gal.	neapgirdimąjį	neapgirdimuosius	neapgirdimąją	neapgirdimąsias	-	-
įnag.	neapgirdimuoju	neapgirdimaisiais	neapgirdimąja	neapgirdimosiomis	-	-
viet.	neapgirdimajame	neapgirdimuosiuose	neapgirdimojoje	neapgirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdimas, mot. g. neapgirdima.
• Skiemenys: ne-ap-gir-di-mu

neapgirdimu (ret.)

1. tas, kurį neapgirdi

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---