neapgirdinčiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgirdinčiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgirdintis, mot. g. neapgirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdintis, neapgirdįs	neapgirdintys, neapgirdį	neapgirdinti	neapgirdinčios	-	neapgirdį
kilm.	neapgirdinčio	neapgirdinčių	neapgirdinčios	neapgirdinčių	-	-
naud.	neapgirdinčiam	neapgirdintiems, neapgirdintiem	neapgirdinčiai	neapgirdinčioms	-	-
gal.	neapgirdintį	neapgirdinčius	neapgirdinčią	neapgirdinčias	-	-
įnag.	neapgirdinčiu	neapgirdinčiais	neapgirdinčia	neapgirdinčiomis	-	-
viet.	neapgirdinčiame, neapgirdinčiam	neapgirdinčiuose, neapgirdinčiuos	neapgirdinčioje, neapgirdinčioj	neapgirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgirdintysis	neapgirdintieji	neapgirdinčioji	neapgirdinčiosios	-	-
kilm.	neapgirdinčiojo	neapgirdinčiųjų	neapgirdinčiosios	neapgirdinčiųjų	-	-
naud.	neapgirdinčiajam	neapgirdintiesiems	neapgirdinčiajai	neapgirdinčiosioms	-	-
gal.	neapgirdintįjį	neapgirdinčiuosius	neapgirdinčiąją	neapgirdinčiąsias	-	-
įnag.	neapgirdinčiuoju	neapgirdinčiaisiais	neapgirdinčiąja	neapgirdinčiosiomis	-	-
viet.	neapgirdinčajame	neapgirdinčiuosiuose	neapgirdinčiojoje	neapgirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgirdintis, mot. g. neapgirdinti.
• Skiemenys: ne-ap-gir-din-čių-jų

neapgirdinčiųjų (ret.)

1. tas, kuris neapgirdi

Etimologija

<= neapgirdėti, neapgirdi, neapgirdėjo <= ne- + apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---