neapsimąstau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapsimąstau (neig. sangrž. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapsimąstau	neapsimąsčiau	neapsimąstydavau	neapsimąstysiu
tu	neapsimąstai	neapsimąstei	neapsimąstydavai	neapsimąstysi
jis, ji	neapsimąsto	neapsimąstė	neapsimąstydavo	neapsimąstys
mes	neapsimąstome, neapsimąstom	neapsimąstėme, neapsimąstėm	neapsimąstydavome, neapsimąstydavom	neapsimąstysime, neapsimąstysim
jūs	neapsimąstote, neapsimąstot	neapsimąstėte, neapsimąstėt	neapsimąstydavote, neapsimąstydavot	neapsimąstysite, neapsimąstysit
jie, jos	neapsimąsto	neapsimąstė	neapsimąstydavo	neapsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapsimąstyčiau		neapsimąstytumėme, neapsimąstytumėm, neapsimąstytume
2 asm.	neapsimąstytumei, neapsimąstytum		neapsimąstytumėte, neapsimąstytumėt
3 asm.	neapsimąstytų		neapsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapsimąstykime, neapsimąstykim
2 asm.	neapsimąstyki, neapsimąstyk		neapsimąstykite, neapsimąstykit
3 asm.	teneapsimąsto, teneapsimąstai		teneapsimąsto, teneapsimąstai

• žr. pagr. f. neapsimąstyti, neapsimąsto, neapsimąstė
• Skiemenys: ne-ap-si-mąs-tau

neapsimąstau

Etimologija

<= ne- + apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---