neapsivagiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivagiantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivagiantis, mot. g. neapsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivagiąs, neapsivagiantis	neapsivagią, neapsivagiantys	neapsivagianti	neapsivagiančios	-	neapsivagią
kilm.	neapsivagiančio	neapsivagiančių	neapsivagiančios	neapsivagiančių	-	-
naud.	neapsivagiančiam	neapsivagiantiems, neapsivagiantiem	neapsivagiančiai	neapsivagiančioms, neapsivagiančiom	-	-
gal.	neapsivagiantį	neapsivagiančius	neapsivagiančią	neapsivagiančias	-	-
įnag.	neapsivagiančiu	neapsivagiančiais	neapsivagiančia	neapsivagiančiomis	-	-
viet.	neapsivagiančiame, neapsivagiančiam	neapsivagiančiuose, neapsivagiančiuos	neapsivagiančioje, neapsivagiančioj	neapsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivagiantysis	neapsivagiantieji	neapsivagiančioji	neapsivagiančiosios	-	-
kilm.	neapsivagiančiojo	neapsivagiančiųjų	neapsivagiančiosios	neapsivagiančiųjų	-	-
naud.	neapsivagiančiajam	neapsivagiantiesiems	neapsivagiančiajai	neapsivagiančiosioms	-	-
gal.	neapsivagiantįjį	neapsivagiančiuosius	neapsivagiančiąją	neapsivagiančiąsias	-	-
įnag.	neapsivagiančiuoju	neapsivagiančiaisiais	neapsivagiančiąja	neapsivagiančiosiomis	-	-
viet.	neapsivagiančiajame	neapsivagiančiuosiuose	neapsivagiančiojoje	neapsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivagiantis, mot. g. neapsivagianti.
• Skiemenys: ne-ap-si-va-gian-tiem

neapsivagiantiem

1. tas, kuris neapsivagia

Etimologija

<= neapsivogti, neapsivagia, neapsivogė <= ne- + apsivogti, apsivagia, apsivogė <= ap- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---