neapvogęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvogęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvogęs, mot. g. neapvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvogęs	neapvogę	neapvogusi, neapvogus	neapvogusios	-	neapvogę
kilm.	neapvogusio	neapvogusių	neapvogusios	neapvogusių	-	-
naud.	neapvogusiam	neapvogusiems	neapvogusiai	neapvogusioms	-	-
gal.	neapvogusį	neapvogusius	neapvogusią	neapvogusias	-	-
įnag.	neapvogusiu	neapvogusiais	neapvogusia	neapvogusiomis	-	-
viet.	neapvogusiame	neapvogusiuose	neapvogusioje	neapvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvogusysis	neapvogusieji	neapvogusioji	neapvogusiosios	-	-
kilm.	neapvogusiojo	neapvogusiųjų	neapvogusiosios	neapvogusiųjų	-	-
naud.	neapvogusiajam	neapvogusiesiems	neapvogusiajai	neapvogusiosioms	-	-
gal.	neapvogusįjį	neapvogusiuosius	neapvogusiąją	neapvogusiąsias	-	-
įnag.	neapvogusiuoju	neapvogusiaisiais	neapvogusiąja	neapvogusiosiomis	-	-
viet.	neapvogusiajame	neapvogusiuosiuose	neapvogusiojoje	neapvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neapvogusi.
• Skiemenys: ne-ap-vo-gęs

neapvogęs

1. tas, kuris neapvogė

Etimologija

<= neapvogti, neapvagia, neapvogė <= ne- + apvogti, apvagia, apvogė <= ap- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neapvogęs: bendrai

apvogęs (lt)

Vertimai

  neapvogęs: bendrai

---