neišmigsiančiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmigsiančiuose (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmigsiantis, mot. g. neišmigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigsiąs, neišmigsiantis	neišmigsią, neišmigsiantys	neišmigsianti	neišmigsiančios	-	neišmigsią
kilm.	neišmigsiančio	neišmigsiančių	neišmigsiančios	neišmigsiančių	-	-
naud.	neišmigsiančiam	neišmigsiantiems, neišmigsiantiem	neišmigsiančiai	neišmigsiančioms, neišmigsiančiom	-	-
gal.	neišmigsiantį	neišmigsiančius	neišmigsiančią	neišmigsiančias	-	-
įnag.	neišmigsiančiu	neišmigsiančiais	neišmigsiančia	neišmigsiančiomis	-	-
viet.	neišmigsiančiame, neišmigsiančiam	neišmigsiančiuose, neišmigsiančiuos	neišmigsiančioje, neišmigsiančioj	neišmigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigsiantysis	neišmigsiantieji	neišmigsiančioji	neišmigsiančiosios	-	-
kilm.	neišmigsiančiojo	neišmigsiančiųjų	neišmigsiančiosios	neišmigsiančiųjų	-	-
naud.	neišmigsiančiajam	neišmigsiantiesiems	neišmigsiančiajai	neišmigsiančiosioms	-	-
gal.	neišmigsiantįjį	neišmigsiančiuosius	neišmigsiančiąją	neišmigsiančiąsias	-	-
įnag.	neišmigsiančiuoju	neišmigsiančiaisiais	neišmigsiančiąja	neišmigsiančiosiomis	-	-
viet.	neišmigsiančiajame	neišmigsiančiuosiuose	neišmigsiančiojoje	neišmigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmigsiantis, mot. g. neišmigsianti.
• Skiemenys: ne-iš-mig-sian-čiuo-se

neišmigsiančiuose

1. tas, kuris neišmigs

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---