neišmingančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmingančioj (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmingantis, mot. g. neišminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmingąs, neišmingantis	neišmingą, neišmingantys	neišminganti	neišmingančios	-	neišmingą
kilm.	neišmingančio	neišmingančių	neišmingančios	neišmingančių	-	-
naud.	neišmingančiam	neišmingantiems, neišmingantiem	neišmingančiai	neišmingančioms, neišmingančiom	-	-
gal.	neišmingantį	neišmingančius	neišmingančią	neišmingančias	-	-
įnag.	neišmingančiu	neišmingančiais	neišmingančia	neišmingančiomis	-	-
viet.	neišmingančiame, neišmingančiam	neišmingančiuose, neišmingančiuos	neišmingančioje, neišmingančioj	neišmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmingantysis	neišmingantieji	neišmingančioji	neišmingančiosios	-	-
kilm.	neišmingančiojo	neišmingančiųjų	neišmingančiosios	neišmingančiųjų	-	-
naud.	neišmingančiajam	neišmingantiesiems	neišmingančiajai	neišmingančiosioms	-	-
gal.	neišmingantįjį	neišmingančiuosius	neišmingančiąją	neišmingančiąsias	-	-
įnag.	neišmingančiuoju	neišmingančiaisiais	neišmingančiąja	neišmingančiosiomis	-	-
viet.	neišmingančiajame	neišmingančiuosiuose	neišmingančiojoje	neišmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmingantis, mot. g. neišminganti.
• Skiemenys: ne-iš-min-gan-čioj

neišmingančioj

1. ta, kuri neišminga

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---