neišragindavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišragindavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišragindavęs, mot. g. neišragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragindavęs	neišragindavę	neišragindavusi, neišragindavus	neišragindavusios	-	neišragindavę
kilm.	neišragindavusio	neišragindavusių	neišragindavusios	neišragindavusių	-	-
naud.	neišragindavusiam	neišragindavusiems	neišragindavusiai	neišragindavusioms	-	-
gal.	neišragindavusį	neišragindavusius	neišragindavusią	neišragindavusias	-	-
įnag.	neišragindavusiu	neišragindavusiais	neišragindavusia	neišragindavusiomis	-	-
viet.	neišragindavusiame	neišragindavusiuose	neišragindavusioje	neišragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragindavusysis	neišragindavusieji	neišragindavusioji	neišragindavusiosios	-	-
kilm.	neišragindavusiojo	neišragindavusiųjų	neišragindavusiosios	neišragindavusiųjų	-	-
naud.	neišragindavusiajam	neišragindavusiesiems	neišragindavusiajai	neišragindavusiosioms	-	-
gal.	neišragindavusįjį	neišragindavusiuosius	neišragindavusiąją	neišragindavusiąsias	-	-
įnag.	neišragindavusiuoju	neišragindavusiaisiais	neišragindavusiąja	neišragindavusiosiomis	-	-
viet.	neišragindavusiajame	neišragindavusiuosiuose	neišragindavusiojoje	neišragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišragindavęs, mot. g. neišragindavusi.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-da-vu-sio-jo

neišragindavusiojo

1. tas, kuris neišragindavo

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---