neišraginsimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišraginsimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišraginsimas, mot. g. neišraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginsimas	neišraginsimi	neišraginsima	neišraginsimos	neišraginsima	-
kilm.	neišraginsimo	neišraginsimų	neišraginsimos	neišraginsimų	-	-
naud.	neišraginsimam	neišraginsimiems	neišraginsimai	neišraginsimoms	-	-
gal.	neišraginsimą	neišraginsimus	neišraginsimą	neišraginsimas	-	-
įnag.	neišraginsimu	neišraginsimais	neišraginsima	neišraginsimomis	-	-
viet.	neišraginsimame	neišraginsimuose	neišraginsimoje	neišraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginsimasis	neišraginsimieji	neišraginsimoji	neišraginsimosios	-	-
kilm.	neišraginsimojo	neišraginsimųjų	neišraginsimosios	neišraginsimųjų	-	-
naud.	neišraginsimajam	neišraginsimiesiems	neišraginsimajai	neišraginsimosioms	-	-
gal.	neišraginsimąjį	neišraginsimuosius	neišraginsimąją	neišraginsimąsias	-	-
įnag.	neišraginsimuoju	neišraginsimaisiais	neišraginsimąja	neišraginsimosiomis	-	-
viet.	neišraginsimajame	neišraginsimuosiuose	neišraginsimojoje	neišraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišraginsimas, mot. g. neišraginsima.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-si-mą-jį

neišraginsimąjį

1. tas, kurį neišragins

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---