neišsimokėtoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsimokėtoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtojas	neišsimokėtojai
kilm.	neišsimokėtojo	neišsimokėtojų
naud.	neišsimokėtojui	neišsimokėtojams
gal.	neišsimokėtoją	neišsimokėtojus
įnag.	neišsimokėtoju	neišsimokėtojais
viet.	neišsimokėtojuje	neišsimokėtojuose
šauksm.	neišsimokėtojau	neišsimokėtojai

• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. neišsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsimokėtoja.

neišsimokėtoją

1. tas, kuris neišsimoka

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

neišsimokėtoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtoja	neišsimokėtojos
kilm.	neišsimokėtojos	neišsimokėtojų
naud.	neišsimokėtojai	neišsimokėtojoms
gal.	neišsimokėtoją	neišsimokėtojas
įnag.	neišsimokėtoja	neišsimokėtojomis
viet.	neišsimokėtojoje	neišsimokėtojose
šauksm.	neišsimokėtoja	neišsimokėtojos

• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. neišsimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokėtojas.

neišsimokėtoją

1. ta, kuri neišsimoka

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---