neišsivaišintinų

Taip pat žr.: neišsivaišintinu

Dalyvis

taisyti

neišsivaišintinų

  1. tas, dėl kurio reikia neišsivaišinti

Etimologija

taisyti

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino