neišsivokiamuosiuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivokiamuosiuose (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivokiamas, mot. g. neišsivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivokiamas	neišsivokiami	neišsivokiama	neišsivokiamos	neišsivokiama	-
kilm.	neišsivokiamo	neišsivokiamų	neišsivokiamos	neišsivokiamų	-	-
naud.	neišsivokiamam	neišsivokiamiems	neišsivokiamai	neišsivokiamoms	-	-
gal.	neišsivokiamą	neišsivokiamus	neišsivokiamą	neišsivokiamas	-	-
įnag.	neišsivokiamu	neišsivokiamais	neišsivokiama	neišsivokiamomis	-	-
viet.	neišsivokiamame	neišsivokiamuose	neišsivokiamoje	neišsivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivokiamasis	neišsivokiamieji	neišsivokiamoji	neišsivokiamosios	-	-
kilm.	neišsivokiamojo	neišsivokiamųjų	neišsivokiamosios	neišsivokiamųjų	-	-
naud.	neišsivokiamajam	neišsivokiamiesiems	neišsivokiamajai	neišsivokiamosioms	-	-
gal.	neišsivokiamąjį	neišsivokiamuosius	neišsivokiamąją	neišsivokiamąsias	-	-
įnag.	neišsivokiamuoju	neišsivokiamaisiais	neišsivokiamąja	neišsivokiamosiomis	-	-
viet.	neišsivokiamajame	neišsivokiamuosiuose	neišsivokiamojoje	neišsivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivokiamas, mot. g. neišsivokiama.
• Skiemenys: ne-iš-si-vo-kia-muo-siuo-se

neišsivokiamuosiuose

1. tas, kurį neišsivokia

Etimologija

<= neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė <= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---