neišsivokusioje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivokusioje (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivokęs, mot. g. neišsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivokęs	neišsivokę	neišsivokusi, neišsivokus	neišsivokusios	-	neišsivokę
kilm.	neišsivokusio	neišsivokusių	neišsivokusios	neišsivokusių	-	-
naud.	neišsivokusiam	neišsivokusiems	neišsivokusiai	neišsivokusioms	-	-
gal.	neišsivokusį	neišsivokusius	neišsivokusią	neišsivokusias	-	-
įnag.	neišsivokusiu	neišsivokusiais	neišsivokusia	neišsivokusiomis	-	-
viet.	neišsivokusiame	neišsivokusiuose	neišsivokusioje	neišsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivokusysis	neišsivokusieji	neišsivokusioji	neišsivokusiosios	-	-
kilm.	neišsivokusiojo	neišsivokusiųjų	neišsivokusiosios	neišsivokusiųjų	-	-
naud.	neišsivokusiajam	neišsivokusiesiems	neišsivokusiajai	neišsivokusiosioms	-	-
gal.	neišsivokusįjį	neišsivokusiuosius	neišsivokusiąją	neišsivokusiąsias	-	-
įnag.	neišsivokusiuoju	neišsivokusiaisiais	neišsivokusiąja	neišsivokusiosiomis	-	-
viet.	neišsivokusiajame	neišsivokusiuosiuose	neišsivokusiojoje	neišsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivokęs, mot. g. neišsivokusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-vo-ku-sio-je

neišsivokusioje

1. ta, kuri neišsivokė

Etimologija

<= neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė <= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---