| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišvaišinu
|
neišvaišinau
|
neišvaišindavau
|
neišvaišinsiu
|
| tu
|
neišvaišini
|
neišvaišinai
|
neišvaišindavai
|
neišvaišinsi
|
| jis, ji
|
neišvaišina
|
neišvaišino
|
neišvaišindavo
|
neišvaišins
|
| mes
|
neišvaišiname,
neišvaišinam
|
neišvaišinome,
neišvaišinom
|
neišvaišindavome,
neišvaišindavom
|
neišvaišinsime,
neišvaišinsim
|
| jūs
|
neišvaišinate,
neišvaišinat
|
neišvaišinote,
neišvaišinot
|
neišvaišindavote,
neišvaišindavot
|
neišvaišinsite,
neišvaišinsit
|
| jie, jos
|
neišvaišina
|
neišvaišino
|
neišvaišindavo
|
neišvaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišvaišinčiau
|
neišvaišintumėme,
neišvaišintumėm,
neišvaišintume
|
| 2 asm.
|
neišvaišintumei,
neišvaišintum
|
neišvaišintumėte,
neišvaišintumėt
|
| 3 asm.
|
neišvaišintų
|
neišvaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišvaišinkime,
neišvaišinkim
|
| 2 asm.
|
neišvaišinki,
neišvaišink
|
neišvaišinkite,
neišvaišinkit
|
| 3 asm.
|
teneišvaišina,
teneišvaišinie
|
teneišvaišina,
teneišvaišinie
|
neišvaišindavome
<= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
