neišvokiamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvokiamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvokiamas, mot. g. neišvokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvokiamas	neišvokiami	neišvokiama	neišvokiamos	neišvokiama	-
kilm.	neišvokiamo	neišvokiamų	neišvokiamos	neišvokiamų	-	-
naud.	neišvokiamam	neišvokiamiems	neišvokiamai	neišvokiamoms	-	-
gal.	neišvokiamą	neišvokiamus	neišvokiamą	neišvokiamas	-	-
įnag.	neišvokiamu	neišvokiamais	neišvokiama	neišvokiamomis	-	-
viet.	neišvokiamame	neišvokiamuose	neišvokiamoje	neišvokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvokiamasis	neišvokiamieji	neišvokiamoji	neišvokiamosios	-	-
kilm.	neišvokiamojo	neišvokiamųjų	neišvokiamosios	neišvokiamųjų	-	-
naud.	neišvokiamajam	neišvokiamiesiems	neišvokiamajai	neišvokiamosioms	-	-
gal.	neišvokiamąjį	neišvokiamuosius	neišvokiamąją	neišvokiamąsias	-	-
įnag.	neišvokiamuoju	neišvokiamaisiais	neišvokiamąja	neišvokiamosiomis	-	-
viet.	neišvokiamajame	neišvokiamuosiuose	neišvokiamojoje	neišvokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvokiamas, mot. g. neišvokiama.
• Skiemenys: ne-iš-vo-kia-mų-jų

neišvokiamųjų

1. tas, kurį neišvokia

Etimologija

<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---