neišvokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišvokti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišvokti, neišvokia, neišvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišvokiu	neišvokiau	neišvokdavau	neišvoksiu
tu	neišvoki	neišvokei	neišvokdavai	neišvoksi
jis, ji	neišvokia	neišvokė	neišvokdavo	neišvoks
mes	neišvokiame, neišvokiam	neišvokėme, neišvokėm	neišvokdavome, neišvokdavom	neišvoksime, neišvoksim
jūs	neišvokiate, neišvokiat	neišvokėte, neišvokėt	neišvokdavote, neišvokdavot	neišvoksite, neišvoksit
jie, jos	neišvokia	neišvokė	neišvokdavo	neišvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišvokčiau		neišvoktumėme, neišvoktumėm, neišvoktume
2 asm.	neišvoktumei, neišvoktum		neišvoktumėte, neišvoktumėt
3 asm.	neišvoktų		neišvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišvokime, neišvokim
2 asm.	neišvoki, neišvok		neišvokite, neišvokit
3 asm.	teneišvokia, teneišvokie		teneišvokia, teneišvokie

• žr. pagr. f. neišvokti, neišvokia, neišvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišvokiąs, neišvokiantis, neišvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišvokęs, neišvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišvokdavęs, neišvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišvoksiąs, neišvoksiantis, neišvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišvokiamas, neišvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišvoktas, neišvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišvoksimas, neišvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišvoktinas, neišvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: neišvokiant, neišvokus, neišvokdavus, neišvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišvokdamas, neišvokdama.
• taip pat žr. bdn.: neišvokte, neišvoktinai.
• Skiemenys: ne-iš-vok-ti

neišvokti

1. priešingas veiksmas veiksmui: išvokti.

Etimologija

<= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    neišvokti: bendrai

išvokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neišvokti: Išvestiniai žodžiai

neišvokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neišvokti: bendrai

---

Dalyvis

neišvokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvoktas, mot. g. neišvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoktas	neišvokti	neišvokta	neišvoktos	neišvokta	-
kilm.	neišvokto	neišvoktų	neišvoktos	neišvoktų	-	-
naud.	neišvoktam	neišvoktiems	neišvoktai	neišvoktoms	-	-
gal.	neišvoktą	neišvoktus	neišvoktą	neišvoktas	-	-
įnag.	neišvoktu	neišvoktais	neišvokta	neišvoktomis	-	-
viet.	neišvoktame	neišvoktuose	neišvoktoje	neišvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoktasis	neišvoktieji	neišvoktoji	neišvoktosios	-	-
kilm.	neišvoktojo	neišvoktųjų	neišvoktosios	neišvoktųjų	-	-
naud.	neišvoktajam	neišvoktiesiems	neišvoktajai	neišvoktosioms	-	-
gal.	neišvoktąjį	neišvoktuosius	neišvoktąją	neišvoktąsias	-	-
įnag.	neišvoktuoju	neišvoktaisiais	neišvoktąja	neišvoktosiomis	-	-
viet.	neišvoktajame	neišvoktuosiuose	neišvoktojoje	neišvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvoktas, mot. g. neišvokta.
• Skiemenys: ne-iš-vok-ti

neišvokti

1. tas, kurį neišvokė

Etimologija

<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---