neišvoktąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvoktąjį (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvoktas, mot. g. neišvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoktas	neišvokti	neišvokta	neišvoktos	neišvokta	-
kilm.	neišvokto	neišvoktų	neišvoktos	neišvoktų	-	-
naud.	neišvoktam	neišvoktiems	neišvoktai	neišvoktoms	-	-
gal.	neišvoktą	neišvoktus	neišvoktą	neišvoktas	-	-
įnag.	neišvoktu	neišvoktais	neišvokta	neišvoktomis	-	-
viet.	neišvoktame	neišvoktuose	neišvoktoje	neišvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoktasis	neišvoktieji	neišvoktoji	neišvoktosios	-	-
kilm.	neišvoktojo	neišvoktųjų	neišvoktosios	neišvoktųjų	-	-
naud.	neišvoktajam	neišvoktiesiems	neišvoktajai	neišvoktosioms	-	-
gal.	neišvoktąjį	neišvoktuosius	neišvoktąją	neišvoktąsias	-	-
įnag.	neišvoktuoju	neišvoktaisiais	neišvoktąja	neišvoktosiomis	-	-
viet.	neišvoktajame	neišvoktuosiuose	neišvoktojoje	neišvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvoktas, mot. g. neišvokta.
• Skiemenys: ne-iš-vok-tą-jį

neišvoktąjį

1. tas, kurį neišvokė

Etimologija

<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---