neišvokiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvokiančioji (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvokiantis, mot. g. neišvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvokiąs, neišvokiantis	neišvokią, neišvokiantys	neišvokianti	neišvokiančios	-	neišvokią
kilm.	neišvokiančio	neišvokiančių	neišvokiančios	neišvokiančių	-	-
naud.	neišvokiančiam	neišvokiantiems, neišvokiantiem	neišvokiančiai	neišvokiančioms, neišvokiančiom	-	-
gal.	neišvokiantį	neišvokiančius	neišvokiančią	neišvokiančias	-	-
įnag.	neišvokiančiu	neišvokiančiais	neišvokiančia	neišvokiančiomis	-	-
viet.	neišvokiančiame, neišvokiančiam	neišvokiančiuose, neišvokiančiuos	neišvokiančioje, neišvokiančioj	neišvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvokiantysis	neišvokiantieji	neišvokiančioji	neišvokiančiosios	-	-
kilm.	neišvokiančiojo	neišvokiančiųjų	neišvokiančiosios	neišvokiančiųjų	-	-
naud.	neišvokiančiajam	neišvokiantiesiems	neišvokiančiajai	neišvokiančiosioms	-	-
gal.	neišvokiantįjį	neišvokiančiuosius	neišvokiančiąją	neišvokiančiąsias	-	-
įnag.	neišvokiančiuoju	neišvokiančiaisiais	neišvokiančiąja	neišvokiančiosiomis	-	-
viet.	neišvokiančiajame	neišvokiančiuosiuose	neišvokiančiojoje	neišvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvokiantis, mot. g. neišvokianti.
• Skiemenys: ne-iš-vo-kian-čio-ji

neišvokiančioji

1. ta, kuri neišvokia

Etimologija

<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---