neišvoksiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvoksiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvoksiantis, mot. g. neišvoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoksiąs, neišvoksiantis	neišvoksią, neišvoksiantys	neišvoksianti	neišvoksiančios	-	neišvoksią
kilm.	neišvoksiančio	neišvoksiančių	neišvoksiančios	neišvoksiančių	-	-
naud.	neišvoksiančiam	neišvoksiantiems, neišvoksiantiem	neišvoksiančiai	neišvoksiančioms, neišvoksiančiom	-	-
gal.	neišvoksiantį	neišvoksiančius	neišvoksiančią	neišvoksiančias	-	-
įnag.	neišvoksiančiu	neišvoksiančiais	neišvoksiančia	neišvoksiančiomis	-	-
viet.	neišvoksiančiame, neišvoksiančiam	neišvoksiančiuose, neišvoksiančiuos	neišvoksiančioje, neišvoksiančioj	neišvoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoksiantysis	neišvoksiantieji	neišvoksiančioji	neišvoksiančiosios	-	-
kilm.	neišvoksiančiojo	neišvoksiančiųjų	neišvoksiančiosios	neišvoksiančiųjų	-	-
naud.	neišvoksiančiajam	neišvoksiantiesiems	neišvoksiančiajai	neišvoksiančiosioms	-	-
gal.	neišvoksiantįjį	neišvoksiančiuosius	neišvoksiančiąją	neišvoksiančiąsias	-	-
įnag.	neišvoksiančiuoju	neišvoksiančiaisiais	neišvoksiančiąja	neišvoksiančiosiomis	-	-
viet.	neišvoksiančiajame	neišvoksiančiuosiuose	neišvoksiančiojoje	neišvoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvoksiantis, mot. g. neišvoksianti.
• Skiemenys: ne-iš-vok-sian-čiuo-ju

neišvoksiančiuoju

1. tas, kuris neišvoks

Etimologija

<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---