nepagirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepagirdėti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepagirdėti, nepagirdi, nepagirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepagirdžiu	nepagirdėjau	nepagirdėdavau	nepagirdėsiu
tu	nepagirdi	nepagirdėjai	nepagirdėdavai	nepagirdėsi
jis, ji	nepagirdi	nepagirdėjo	nepagirdėdavo	nepagirdės
mes	nepagirdime, nepagirdim	nepagirdėjome, nepagirdėjom	nepagirdėdavome, nepagirdėdavom	nepagirdėsime, nepagirdėsim
jūs	nepagirdite, nepagirdit	nepagirdėjote, nepagirdėjot	nepagirdėdavote, nepagirdėdavot	nepagirdėsite, nepagirdėsit
jie, jos	nepagirdi	nepagirdėjo	nepagirdėdavo	nepagirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepagirdėčiau		nepagirdėtumėme, nepagirdėtumėm, nepagirdėtume
2 asm.	nepagirdėtumei, nepagirdėtum		nepagirdėtumėte, nepagirdėtumėt
3 asm.	nepagirdėtų		nepagirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepagirdėkime, nepagirdėkim
2 asm.	nepagirdėki, nepagirdėk		nepagirdėkite, nepagirdėkit
3 asm.	tenepagirdi, tenepagirdie		tenepagirdi, tenepagirdie

• žr. pagr. f. nepagirdėti, nepagirdi, nepagirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nepagirdįs, nepagirdintis, nepagirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nepagirdėjęs, nepagirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nepagirdėdavęs, nepagirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nepagirdėsiąs, nepagirdėsiantis, nepagirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nepagirdimas, nepagirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nepagirdėtas, nepagirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nepagirdėsimas, nepagirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nepagirdėtinas, nepagirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nepagirdint, nepagirdėjus, nepagirdėdavus, nepagirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nepagirdėdamas, nepagirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: nepagirdėte, nepagirdėtinai.
• Skiemenys: ne-pa-gir-dė-ti

nepagirdėti

Etimologija

<= ne- + pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nepagirdėti: bendrai

pagirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nepagirdėti: Išvestiniai žodžiai

nepagirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nepagirdėti: bendrai

---

Dalyvis

nepagirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepagirdėtas, mot. g. nepagirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdėtas	nepagirdėti	nepagirdėta	nepagirdėtos	nepagirdėta	-
kilm.	nepagirdėto	nepagirdėtų	nepagirdėtos	nepagirdėtų	-	-
naud.	nepagirdėtam	nepagirdėtiems	nepagirdėtai	nepagirdėtoms	-	-
gal.	nepagirdėtą	nepagirdėtus	nepagirdėtą	nepagirdėtas	-	-
įnag.	nepagirdėtu	nepagirdėtais	nepagirdėta	nepagirdėtomis	-	-
viet.	nepagirdėtame	nepagirdėtuose	nepagirdėtoje	nepagirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdėtasis	nepagirdėtieji	nepagirdėtoji	nepagirdėtosios	-	-
kilm.	nepagirdėtojo	nepagirdėtųjų	nepagirdėtosios	nepagirdėtųjų	-	-
naud.	nepagirdėtajam	nepagirdėtiesiems	nepagirdėtajai	nepagirdėtosioms	-	-
gal.	nepagirdėtąjį	nepagirdėtuosius	nepagirdėtąją	nepagirdėtąsias	-	-
įnag.	nepagirdėtuoju	nepagirdėtaisiais	nepagirdėtąja	nepagirdėtosiomis	-	-
viet.	nepagirdėtajame	nepagirdėtuosiuose	nepagirdėtojoje	nepagirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepagirdėtas, mot. g. nepagirdėta.
• Skiemenys: ne-pa-gir-dė-ti

nepagirdėti

1. tas, kurį nepagirdėjo

Etimologija

<= nepagirdėti, nepagirdi, nepagirdėjo <= ne- + pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

---