nepaišvogtini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaišvogtini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaišvogtinas, mot. g. nepaišvogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvogtinas	nepaišvogtini	nepaišvogtina	nepaišvogtinos	nepaišvogtina	-
kilm.	nepaišvogtino	nepaišvogtinų	nepaišvogtinos	nepaišvogtinų	-	-
naud.	nepaišvogtinam	nepaišvogtiniems	nepaišvogtinai	nepaišvogtinoms	-	-
gal.	nepaišvogtiną	nepaišvogtinus	nepaišvogtiną	nepaišvogtinas	-	-
įnag.	nepaišvogtinu	nepaišvogtinais	nepaišvogtina	nepaišvogtinomis	-	-
viet.	nepaišvogtiname	nepaišvogtinuose	nepaišvogtinoje	nepaišvogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvogtinasis	nepaišvogtinieji	nepaišvogtinoji	nepaišvogtinosios	-	-
kilm.	nepaišvogtinojo	nepaišvogtinųjų	nepaišvogtinosios	nepaišvogtinųjų	-	-
naud.	nepaišvogtinajam	nepaišvogtiniesiems	nepaišvogtinajai	nepaišvogtinosioms	-	-
gal.	nepaišvogtinąjį	nepaišvogtinuosius	nepaišvogtinąją	nepaišvogtinąsias	-	-
įnag.	nepaišvogtinuoju	nepaišvogtinaisiais	nepaišvogtinąja	nepaišvogtinosiomis	-	-
viet.	nepaišvogtinajame	nepaišvogtinuosiuose	nepaišvogtinojoje	nepaišvogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaišvogtinas, mot. g. nepaišvogtina.
• Skiemenys: ne-pa-iš-vog-ti-ni

nepaišvogtini (šnek.)

1. tas, dėl kurio reikia nepaišvogti

Etimologija

<= nepaišvogti, nepaišvagia, nepaišvogė <= ne- + paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---