nepaišvogtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaišvogtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaišvogtas, mot. g. nepaišvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvogtas	nepaišvogti	nepaišvogta	nepaišvogtos	nepaišvogta	-
kilm.	nepaišvogto	nepaišvogtų	nepaišvogtos	nepaišvogtų	-	-
naud.	nepaišvogtam	nepaišvogtiems	nepaišvogtai	nepaišvogtoms	-	-
gal.	nepaišvogtą	nepaišvogtus	nepaišvogtą	nepaišvogtas	-	-
įnag.	nepaišvogtu	nepaišvogtais	nepaišvogta	nepaišvogtomis	-	-
viet.	nepaišvogtame	nepaišvogtuose	nepaišvogtoje	nepaišvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvogtasis	nepaišvogtieji	nepaišvogtoji	nepaišvogtosios	-	-
kilm.	nepaišvogtojo	nepaišvogtųjų	nepaišvogtosios	nepaišvogtųjų	-	-
naud.	nepaišvogtajam	nepaišvogtiesiems	nepaišvogtajai	nepaišvogtosioms	-	-
gal.	nepaišvogtąjį	nepaišvogtuosius	nepaišvogtąją	nepaišvogtąsias	-	-
įnag.	nepaišvogtuoju	nepaišvogtaisiais	nepaišvogtąja	nepaišvogtosiomis	-	-
viet.	nepaišvogtajame	nepaišvogtuosiuose	nepaišvogtojoje	nepaišvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaišvogtas, mot. g. nepaišvogta.
• Skiemenys: ne-pa-iš-vog-tus

nepaišvogtus (šnek.)

1. tas, kurį nepaišvogė

Etimologija

<= nepaišvogti, nepaišvagia, nepaišvogė <= ne- + paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---