nepasigirdėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepasigirdėtų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepasigirdžiu	nepasigirdėjau	nepasigirdėdavau	nepasigirdėsiu
tu	nepasigirdi	nepasigirdėjai	nepasigirdėdavai	nepasigirdėsi
jis, ji	nepasigirdi	nepasigirdėjo	nepasigirdėdavo	nepasigirdės
mes	nepasigirdime, nepasigirdim	nepasigirdėjome, nepasigirdėjom	nepasigirdėdavome, nepasigirdėdavom	nepasigirdėsime, nepasigirdėsim
jūs	nepasigirdite, nepasigirdit	nepasigirdėjote, nepasigirdėjot	nepasigirdėdavote, nepasigirdėdavot	nepasigirdėsite, nepasigirdėsit
jie, jos	nepasigirdi	nepasigirdėjo	nepasigirdėdavo	nepasigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepasigirdėčiau		nepasigirdėtumėme, nepasigirdėtumėm, nepasigirdėtume
2 asm.	nepasigirdėtumei, nepasigirdėtum		nepasigirdėtumėte, nepasigirdėtumėt
3 asm.	nepasigirdėtų		nepasigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepasigirdėkime, nepasigirdėkim
2 asm.	nepasigirdėki, nepasigirdėk		nepasigirdėkite, nepasigirdėkit
3 asm.	tenepasigirdi, tenepasigirdie		tenepasigirdi, tenepasigirdie

• žr. pagr. f. nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo
• Skiemenys: ne-pa-si-gir-dė-tų

nepasigirdėtų

Etimologija

<= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Dalyvis

nepasigirdėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigirdėtas, mot. g. nepasigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdėtas	nepasigirdėti	nepasigirdėta	nepasigirdėtos	nepasigirdėta	-
kilm.	nepasigirdėto	nepasigirdėtų	nepasigirdėtos	nepasigirdėtų	-	-
naud.	nepasigirdėtam	nepasigirdėtiems	nepasigirdėtai	nepasigirdėtoms	-	-
gal.	nepasigirdėtą	nepasigirdėtus	nepasigirdėtą	nepasigirdėtas	-	-
įnag.	nepasigirdėtu	nepasigirdėtais	nepasigirdėta	nepasigirdėtomis	-	-
viet.	nepasigirdėtame	nepasigirdėtuose	nepasigirdėtoje	nepasigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdėtasis	nepasigirdėtieji	nepasigirdėtoji	nepasigirdėtosios	-	-
kilm.	nepasigirdėtojo	nepasigirdėtųjų	nepasigirdėtosios	nepasigirdėtųjų	-	-
naud.	nepasigirdėtajam	nepasigirdėtiesiems	nepasigirdėtajai	nepasigirdėtosioms	-	-
gal.	nepasigirdėtąjį	nepasigirdėtuosius	nepasigirdėtąją	nepasigirdėtąsias	-	-
įnag.	nepasigirdėtuoju	nepasigirdėtaisiais	nepasigirdėtąja	nepasigirdėtosiomis	-	-
viet.	nepasigirdėtajame	nepasigirdėtuosiuose	nepasigirdėtojoje	nepasigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigirdėtas, mot. g. nepasigirdėta.
• Skiemenys: ne-pa-si-gir-dė-tų

nepasigirdėtų

1. tas, kurį nepasigirdėjo

Etimologija

<= nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo <= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-pa-si-gir-dė-tų

nepasigirdėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo <= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nepasigirdėtų: bendrai

pasigirdėtų (lt)

Vertimai

  nepasigirdėtų: bendrai

---