| Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepermokėti, nepermoka, nepermokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
nepermoku
|
nepermokėjau
|
nepermokėdavau
|
nepermokėsiu
|
| tu
|
nepermoki
|
nepermokėjai
|
nepermokėdavai
|
nepermokėsi
|
| jis, ji
|
nepermoka
|
nepermokėjo
|
nepermokėdavo
|
nepermokės
|
| mes
|
nepermokame,
nepermokam
|
nepermokėjome,
nepermokėjom
|
nepermokėdavome,
nepermokėdavom
|
nepermokėsime,
nepermokėsim
|
| jūs
|
nepermokate,
nepermokat
|
nepermokėjote,
nepermokėjot
|
nepermokėdavote,
nepermokėdavot
|
nepermokėsite,
nepermokėsit
|
| jie, jos
|
nepermoka
|
nepermokėjo
|
nepermokėdavo
|
nepermokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
nepermokėčiau
|
nepermokėtumėme,
nepermokėtumėm,
nepermokėtume
|
| 2 asm.
|
nepermokėtumei,
nepermokėtum
|
nepermokėtumėte,
nepermokėtumėt
|
| 3 asm.
|
nepermokėtų
|
nepermokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
nepermokėkime,
nepermokėkim
|
| 2 asm.
|
nepermokėki,
nepermokėk
|
nepermokėkite,
nepermokėkit
|
| 3 asm.
|
tenepermoka,
tenepermokie
|
tenepermoka,
tenepermokie
|
nepermokėki
<= ne- + permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo
