nepervaišintų

Taip pat žr.: nepervaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepervaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepervaišinu	nepervaišinau	nepervaišindavau	nepervaišinsiu
tu	nepervaišini	nepervaišinai	nepervaišindavai	nepervaišinsi
jis, ji	nepervaišina	nepervaišino	nepervaišindavo	nepervaišins
mes	nepervaišiname, nepervaišinam	nepervaišinome, nepervaišinom	nepervaišindavome, nepervaišindavom	nepervaišinsime, nepervaišinsim
jūs	nepervaišinate, nepervaišinat	nepervaišinote, nepervaišinot	nepervaišindavote, nepervaišindavot	nepervaišinsite, nepervaišinsit
jie, jos	nepervaišina	nepervaišino	nepervaišindavo	nepervaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepervaišinčiau		nepervaišintumėme, nepervaišintumėm, nepervaišintume
2 asm.	nepervaišintumei, nepervaišintum		nepervaišintumėte, nepervaišintumėt
3 asm.	nepervaišintų		nepervaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepervaišinkime, nepervaišinkim
2 asm.	nepervaišinki, nepervaišink		nepervaišinkite, nepervaišinkit
3 asm.	tenepervaišina, tenepervaišinie		tenepervaišina, tenepervaišinie

• žr. pagr. f. nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino

nepervaišintų

Etimologija

<= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nepervaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišintas, mot. g. nepervaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintas	nepervaišinti	nepervaišinta	nepervaišintos	nepervaišinta	-
kilm.	nepervaišinto	nepervaišintų	nepervaišintos	nepervaišintų	-	-
naud.	nepervaišintam	nepervaišintiems	nepervaišintai	nepervaišintoms	-	-
gal.	nepervaišintą	nepervaišintus	nepervaišintą	nepervaišintas	-	-
įnag.	nepervaišintu	nepervaišintais	nepervaišinta	nepervaišintomis	-	-
viet.	nepervaišintame	nepervaišintuose	nepervaišintoje	nepervaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintasis	nepervaišintieji	nepervaišintoji	nepervaišintosios	-	-
kilm.	nepervaišintojo	nepervaišintųjų	nepervaišintosios	nepervaišintųjų	-	-
naud.	nepervaišintajam	nepervaišintiesiems	nepervaišintajai	nepervaišintosioms	-	-
gal.	nepervaišintąjį	nepervaišintuosius	nepervaišintąją	nepervaišintąsias	-	-
įnag.	nepervaišintuoju	nepervaišintaisiais	nepervaišintąja	nepervaišintosiomis	-	-
viet.	nepervaišintajame	nepervaišintuosiuose	nepervaišintojoje	nepervaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišintas, mot. g. nepervaišinta.

nepervaišintų

1. tas, kurį nepervaišino

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-per-vai-šin-tų

nepervaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---