nervintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nervintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nervinti, nervina, nervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nervinu	nervinau	nervindavau	nervinsiu
tu	nervini	nervinai	nervindavai	nervinsi
jis, ji	nervina	nervino	nervindavo	nervins
mes	nerviname, nervinam	nervinome, nervinom	nervindavome, nervindavom	nervinsime, nervinsim
jūs	nervinate, nervinat	nervinote, nervinot	nervindavote, nervindavot	nervinsite, nervinsit
jie, jos	nervina	nervino	nervindavo	nervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nervinčiau		nervintumėme, nervintumėm, nervintume
2 asm.	nervintumei, nervintum		nervintumėte, nervintumėt
3 asm.	nervintų		nervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nervinkime, nervinkim
2 asm.	nervinki, nervink		nervinkite, nervinkit
3 asm.	tenervina, tenervinie		tenervina, tenervinie

• žr. pagr. f. nervinti, nervina, nervino
• Skiemenys: ner-vin-tų

nervintų

---

Dalyvis

nervintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nervintas, mot. g. nervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervintas	nervinti	nervinta	nervintos	nervinta	-
kilm.	nervinto	nervintų	nervintos	nervintų	-	-
naud.	nervintam	nervintiems	nervintai	nervintoms	-	-
gal.	nervintą	nervintus	nervintą	nervintas	-	-
įnag.	nervintu	nervintais	nervinta	nervintomis	-	-
viet.	nervintame	nervintuose	nervintoje	nervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervintasis	nervintieji	nervintoji	nervintosios	-	-
kilm.	nervintojo	nervintųjų	nervintosios	nervintųjų	-	-
naud.	nervintajam	nervintiesiems	nervintajai	nervintosioms	-	-
gal.	nervintąjį	nervintuosius	nervintąją	nervintąsias	-	-
įnag.	nervintuoju	nervintaisiais	nervintąja	nervintosiomis	-	-
viet.	nervintajame	nervintuosiuose	nervintojoje	nervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nervintas, mot. g. nervinta.
• Skiemenys: ner-vin-tų

nervintų

1. tas, kurį nervino

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

---

Siekinys

• Skiemenys: ner-vin-tų

nervintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    nervintų: bendrai

nenervintų (lt)

Vertimai

  nervintų: bendrai

---