Veiksmažodis; pagrindinės formos: nervinti, nervina, nervino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
nervinu
|
nervinau
|
nervindavau
|
nervinsiu
|
tu
|
nervini
|
nervinai
|
nervindavai
|
nervinsi
|
jis, ji
|
nervina
|
nervino
|
nervindavo
|
nervins
|
mes
|
nerviname, nervinam
|
nervinome, nervinom
|
nervindavome, nervindavom
|
nervinsime, nervinsim
|
jūs
|
nervinate, nervinat
|
nervinote, nervinot
|
nervindavote, nervindavot
|
nervinsite, nervinsit
|
jie, jos
|
nervina
|
nervino
|
nervindavo
|
nervins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
nervinčiau
|
nervintumėme, nervintumėm, nervintume
|
2 asm.
|
nervintumei, nervintum
|
nervintumėte, nervintumėt
|
3 asm.
|
nervintų
|
nervintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
nervinkime, nervinkim
|
2 asm.
|
nervinki, nervink
|
nervinkite, nervinkit
|
3 asm.
|
tenervina, tenervinie
|
tenervina, tenervinie
|
nervintų
nervintų
- tas, kurį nervino
<= nervinti, nervina, nervino
nervintų (tarm.| ryt.)
<= nervinti, nervina, nervino