| Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
nesusivokiu
|
nesusivokiau
|
nesusivokdavau
|
nesusivoksiu
|
| tu
|
nesusivoki
|
nesusivokei
|
nesusivokdavai
|
nesusivoksi
|
| jis, ji
|
nesusivokia
|
nesusivokė
|
nesusivokdavo
|
nesusivoks
|
| mes
|
nesusivokiame,
nesusivokiam
|
nesusivokėme,
nesusivokėm
|
nesusivokdavome,
nesusivokdavom
|
nesusivoksime,
nesusivoksim
|
| jūs
|
nesusivokiate,
nesusivokiat
|
nesusivokėte,
nesusivokėt
|
nesusivokdavote,
nesusivokdavot
|
nesusivoksite,
nesusivoksit
|
| jie, jos
|
nesusivokia
|
nesusivokė
|
nesusivokdavo
|
nesusivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
nesusivokčiau
|
nesusivoktumėme,
nesusivoktumėm,
nesusivoktume
|
| 2 asm.
|
nesusivoktumei,
nesusivoktum
|
nesusivoktumėte,
nesusivoktumėt
|
| 3 asm.
|
nesusivoktų
|
nesusivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
nesusivokime,
nesusivokim
|
| 2 asm.
|
nesusivoki,
nesusivok
|
nesusivokite,
nesusivokit
|
| 3 asm.
|
tenesusivokia,
tenesusivokie
|
tenesusivokia,
tenesusivokie
|
nesusivoksit
<= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
