neužvaišintų

Taip pat žr.: neužvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužvaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužvaišinu	neužvaišinau	neužvaišindavau	neužvaišinsiu
tu	neužvaišini	neužvaišinai	neužvaišindavai	neužvaišinsi
jis, ji	neužvaišina	neužvaišino	neužvaišindavo	neužvaišins
mes	neužvaišiname, neužvaišinam	neužvaišinome, neužvaišinom	neužvaišindavome, neužvaišindavom	neužvaišinsime, neužvaišinsim
jūs	neužvaišinate, neužvaišinat	neužvaišinote, neužvaišinot	neužvaišindavote, neužvaišindavot	neužvaišinsite, neužvaišinsit
jie, jos	neužvaišina	neužvaišino	neužvaišindavo	neužvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužvaišinčiau		neužvaišintumėme, neužvaišintumėm, neužvaišintume
2 asm.	neužvaišintumei, neužvaišintum		neužvaišintumėte, neužvaišintumėt
3 asm.	neužvaišintų		neužvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužvaišinkime, neužvaišinkim
2 asm.	neužvaišinki, neužvaišink		neužvaišinkite, neužvaišinkit
3 asm.	teneužvaišina, teneužvaišinie		teneužvaišina, teneužvaišinie

• žr. pagr. f. neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-tų

neužvaišintų

Etimologija

<= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neužvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvaišintas, mot. g. neužvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintas	neužvaišinti	neužvaišinta	neužvaišintos	neužvaišinta	-
kilm.	neužvaišinto	neužvaišintų	neužvaišintos	neužvaišintų	-	-
naud.	neužvaišintam	neužvaišintiems	neužvaišintai	neužvaišintoms	-	-
gal.	neužvaišintą	neužvaišintus	neužvaišintą	neužvaišintas	-	-
įnag.	neužvaišintu	neužvaišintais	neužvaišinta	neužvaišintomis	-	-
viet.	neužvaišintame	neužvaišintuose	neužvaišintoje	neužvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintasis	neužvaišintieji	neužvaišintoji	neužvaišintosios	-	-
kilm.	neužvaišintojo	neužvaišintųjų	neužvaišintosios	neužvaišintųjų	-	-
naud.	neužvaišintajam	neužvaišintiesiems	neužvaišintajai	neužvaišintosioms	-	-
gal.	neužvaišintąjį	neužvaišintuosius	neužvaišintąją	neužvaišintąsias	-	-
įnag.	neužvaišintuoju	neužvaišintaisiais	neužvaišintąja	neužvaišintosiomis	-	-
viet.	neužvaišintajame	neužvaišintuosiuose	neužvaišintojoje	neužvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišintas, mot. g. neužvaišinta.
• Skiemenys: ne-už-vai-šin-tų

neužvaišintų

1. tas, kurį neužvaišino

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-už-vai-šin-tų

neužvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---