nuginčyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nuginčyti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nuginčyti, nuginčija, nuginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nuginčiju	nuginčijau	nuginčydavau	nuginčysiu
tu	nuginčiji	nuginčijai	nuginčydavai	nuginčysi
jis, ji	nuginčija	nuginčijo	nuginčydavo	nuginčys
mes	nuginčijame, nuginčijam	nuginčijome, nuginčijom	nuginčydavome, nuginčydavom	nuginčysime, nuginčysim
jūs	nuginčijate, nuginčijat	nuginčijote, nuginčijot	nuginčydavote, nuginčydavot	nuginčysite, nuginčysit
jie, jos	nuginčija	nuginčijo	nuginčydavo	nuginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nuginčyčiau		nuginčytumėme, nuginčytumėm, nuginčytume
2 asm.	nuginčytumei, nuginčytum		nuginčytumėte, nuginčytumėt
3 asm.	nuginčytų		nuginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nuginčykime, nuginčykim
2 asm.	nuginčyki, nuginčyk		nuginčykite, nuginčykit
3 asm.	tenuginčija, tenuginčijie		tenuginčija, tenuginčijie

• žr. pagr. f. nuginčyti, nuginčija, nuginčijo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nuginčijąs, nuginčijantis, nuginčijanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nuginčijęs, nuginčijusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nuginčydavęs, nuginčydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nuginčysiąs, nuginčysiantis, nuginčysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nuginčijamas, nuginčijama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nuginčytas, nuginčyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nuginčysimas, nuginčysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nuginčytinas, nuginčytina.
• taip pat žr. pdlv.: nuginčijant, nuginčijus, nuginčydavus, nuginčysiant.
• taip pat žr. psdlv.: nuginčydamas, nuginčydama.
• taip pat žr. bdn.: nuginčyte, nuginčytinai.
• Skiemenys: nu-gin-čy-ti

nuginčyti

1. paneigti:
   • Bet vis dėlto jau nenuginčysi, kad ruduo arti.

Etimologija

<= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    nuginčyti: bendrai

nenuginčyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nuginčyti: Išvestiniai žodžiai

nenuginčyti (lt) (neig. )

nuginčijimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nuginčyti: bendrai

---

Dalyvis

nuginčyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuginčytas, mot. g. nuginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuginčytas	nuginčyti	nuginčyta	nuginčytos	nuginčyta	-
kilm.	nuginčyto	nuginčytų	nuginčytos	nuginčytų	-	-
naud.	nuginčytam	nuginčytiems	nuginčytai	nuginčytoms	-	-
gal.	nuginčytą	nuginčytus	nuginčytą	nuginčytas	-	-
įnag.	nuginčytu	nuginčytais	nuginčyta	nuginčytomis	-	-
viet.	nuginčytame	nuginčytuose	nuginčytoje	nuginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuginčytasis	nuginčytieji	nuginčytoji	nuginčytosios	-	-
kilm.	nuginčytojo	nuginčytųjų	nuginčytosios	nuginčytųjų	-	-
naud.	nuginčytajam	nuginčytiesiems	nuginčytajai	nuginčytosioms	-	-
gal.	nuginčytąjį	nuginčytuosius	nuginčytąją	nuginčytąsias	-	-
įnag.	nuginčytuoju	nuginčytaisiais	nuginčytąja	nuginčytosiomis	-	-
viet.	nuginčytajame	nuginčytuosiuose	nuginčytojoje	nuginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuginčytas, mot. g. nuginčyta.
• Skiemenys: nu-gin-čy-ti

nuginčyti

1. tas, kurį nuginčijo

Etimologija

<= nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---