| Veiksmažodis; pagrindinės formos: nuvokti, nuvokia, nuvokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
nuvokiu
|
nuvokiau
|
nuvokdavau
|
nuvoksiu
|
| tu
|
nuvoki
|
nuvokei
|
nuvokdavai
|
nuvoksi
|
| jis, ji
|
nuvokia
|
nuvokė
|
nuvokdavo
|
nuvoks
|
| mes
|
nuvokiame,
nuvokiam
|
nuvokėme,
nuvokėm
|
nuvokdavome,
nuvokdavom
|
nuvoksime,
nuvoksim
|
| jūs
|
nuvokiate,
nuvokiat
|
nuvokėte,
nuvokėt
|
nuvokdavote,
nuvokdavot
|
nuvoksite,
nuvoksit
|
| jie, jos
|
nuvokia
|
nuvokė
|
nuvokdavo
|
nuvoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
nuvokčiau
|
nuvoktumėme,
nuvoktumėm,
nuvoktume
|
| 2 asm.
|
nuvoktumei,
nuvoktum
|
nuvoktumėte,
nuvoktumėt
|
| 3 asm.
|
nuvoktų
|
nuvoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
nuvokime,
nuvokim
|
| 2 asm.
|
nuvoki,
nuvok
|
nuvokite,
nuvokit
|
| 3 asm.
|
tenuvokia,
tenuvokie
|
tenuvokia,
tenuvokie
|
nuvoktų
<= nu- + vokti, vokia, vokė
nuvoktų
- tas, kurį nuvokė
<= nuvokti, nuvokia, nuvokė <= nu- + vokti, vokia, vokė
nuvoktų (tarm.| ryt.)
<= nuvokti, nuvokia, nuvokė <= nu- + vokti, vokia, vokė
