paišvagiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paišvagiamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paišvagiamas, mot. g. paišvagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvagiamas	paišvagiami	paišvagiama	paišvagiamos	paišvagiama	-
kilm.	paišvagiamo	paišvagiamų	paišvagiamos	paišvagiamų	-	-
naud.	paišvagiamam	paišvagiamiems	paišvagiamai	paišvagiamoms	-	-
gal.	paišvagiamą	paišvagiamus	paišvagiamą	paišvagiamas	-	-
įnag.	paišvagiamu	paišvagiamais	paišvagiama	paišvagiamomis	-	-
viet.	paišvagiamame	paišvagiamuose	paišvagiamoje	paišvagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvagiamasis	paišvagiamieji	paišvagiamoji	paišvagiamosios	-	-
kilm.	paišvagiamojo	paišvagiamųjų	paišvagiamosios	paišvagiamųjų	-	-
naud.	paišvagiamajam	paišvagiamiesiems	paišvagiamajai	paišvagiamosioms	-	-
gal.	paišvagiamąjį	paišvagiamuosius	paišvagiamąją	paišvagiamąsias	-	-
įnag.	paišvagiamuoju	paišvagiamaisiais	paišvagiamąja	paišvagiamosiomis	-	-
viet.	paišvagiamajame	paišvagiamuosiuose	paišvagiamojoje	paišvagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paišvagiamas, mot. g. paišvagiama.
• Skiemenys: pa-iš-va-gia-mą

paišvagiamą (šnek.)

1. ta, kurią paišvagia

Etimologija

<= paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---