paišvagiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paišvagiantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paišvagiantis, mot. g. paišvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvagiąs, paišvagiantis	paišvagią, paišvagiantys	paišvagianti	paišvagiančios	-	paišvagią
kilm.	paišvagiančio	paišvagiančių	paišvagiančios	paišvagiančių	-	-
naud.	paišvagiančiam	paišvagiantiems, paišvagiantiem	paišvagiančiai	paišvagiančioms, paišvagiančiom	-	-
gal.	paišvagiantį	paišvagiančius	paišvagiančią	paišvagiančias	-	-
įnag.	paišvagiančiu	paišvagiančiais	paišvagiančia	paišvagiančiomis	-	-
viet.	paišvagiančiame, paišvagiančiam	paišvagiančiuose, paišvagiančiuos	paišvagiančioje, paišvagiančioj	paišvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvagiantysis	paišvagiantieji	paišvagiančioji	paišvagiančiosios	-	-
kilm.	paišvagiančiojo	paišvagiančiųjų	paišvagiančiosios	paišvagiančiųjų	-	-
naud.	paišvagiančiajam	paišvagiantiesiems	paišvagiančiajai	paišvagiančiosioms	-	-
gal.	paišvagiantįjį	paišvagiančiuosius	paišvagiančiąją	paišvagiančiąsias	-	-
įnag.	paišvagiančiuoju	paišvagiančiaisiais	paišvagiančiąja	paišvagiančiosiomis	-	-
viet.	paišvagiančiajame	paišvagiančiuosiuose	paišvagiančiojoje	paišvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paišvagiantis, mot. g. paišvagianti.
• Skiemenys: pa-iš-va-gian-tiem

paišvagiantiem (šnek.)

1. tas, kuris paišvagia

Etimologija

<= paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---