paišvogtajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paišvogtajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paišvogtas, mot. g. paišvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvogtas	paišvogti	paišvogta	paišvogtos	paišvogta	-
kilm.	paišvogto	paišvogtų	paišvogtos	paišvogtų	-	-
naud.	paišvogtam	paišvogtiems	paišvogtai	paišvogtoms	-	-
gal.	paišvogtą	paišvogtus	paišvogtą	paišvogtas	-	-
įnag.	paišvogtu	paišvogtais	paišvogta	paišvogtomis	-	-
viet.	paišvogtame	paišvogtuose	paišvogtoje	paišvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvogtasis	paišvogtieji	paišvogtoji	paišvogtosios	-	-
kilm.	paišvogtojo	paišvogtųjų	paišvogtosios	paišvogtųjų	-	-
naud.	paišvogtajam	paišvogtiesiems	paišvogtajai	paišvogtosioms	-	-
gal.	paišvogtąjį	paišvogtuosius	paišvogtąją	paišvogtąsias	-	-
įnag.	paišvogtuoju	paišvogtaisiais	paišvogtąja	paišvogtosiomis	-	-
viet.	paišvogtajame	paišvogtuosiuose	paišvogtojoje	paišvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paišvogtas, mot. g. paišvogta.
• Skiemenys: pa-iš-vog-ta-jam

paišvogtajam (šnek.)

1. tas, kurį paišvogė

Etimologija

<= paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---