paišvogusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paišvogusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paišvogęs, mot. g. paišvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvogęs	paišvogę	paišvogusi, paišvogus	paišvogusios	-	paišvogę
kilm.	paišvogusio	paišvogusių	paišvogusios	paišvogusių	-	-
naud.	paišvogusiam	paišvogusiems	paišvogusiai	paišvogusioms	-	-
gal.	paišvogusį	paišvogusius	paišvogusią	paišvogusias	-	-
įnag.	paišvogusiu	paišvogusiais	paišvogusia	paišvogusiomis	-	-
viet.	paišvogusiame	paišvogusiuose	paišvogusioje	paišvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paišvogusysis	paišvogusieji	paišvogusioji	paišvogusiosios	-	-
kilm.	paišvogusiojo	paišvogusiųjų	paišvogusiosios	paišvogusiųjų	-	-
naud.	paišvogusiajam	paišvogusiesiems	paišvogusiajai	paišvogusiosioms	-	-
gal.	paišvogusįjį	paišvogusiuosius	paišvogusiąją	paišvogusiąsias	-	-
įnag.	paišvogusiuoju	paišvogusiaisiais	paišvogusiąja	paišvogusiosiomis	-	-
viet.	paišvogusiajame	paišvogusiuosiuose	paišvogusiojoje	paišvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paišvogęs, mot. g. paišvogusi.
• Skiemenys: pa-iš-vo-gu-sius

paišvogusius (šnek.)

1. tas, kuris paišvogė

Etimologija

<= paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---