parkiltų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

parkiltų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: parkilti, parkyla, parkilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	parkylu	parkilau	parkildavau	parkilsiu
tu	parkyli	parkilai	parkildavai	parkilsi
jis, ji	parkyla	parkilo	parkildavo	parkils
mes	parkylame, parkylam	parkilome, parkilom	parkildavome, parkildavom	parkilsime, parkilsim
jūs	parkylate, parkylat	parkilote, parkilot	parkildavote, parkildavot	parkilsite, parkilsit
jie, jos	parkyla	parkilo	parkildavo	parkils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	parkilčiau		parkiltumėme, parkiltumėm, parkiltume
2 asm.	parkiltumei, parkiltum		parkiltumėte, parkiltumėt
3 asm.	parkiltų		parkiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		parkilkime, parkilkim
2 asm.	parkilki, parkilk		parkilkite, parkilkit
3 asm.	teparkyla, teparkylie		teparkyla, teparkylie

• žr. pagr. f. parkilti, parkyla, parkilo
• Skiemenys: par-kil-tų

parkiltų

Etimologija

<= par- + kilti, kyla, kilo

---

Dalyvis

parkiltų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parkiltas, mot. g. parkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parkiltas	parkilti	parkilta	parkiltos	parkilta	-
kilm.	parkilto	parkiltų	parkiltos	parkiltų	-	-
naud.	parkiltam	parkiltiems	parkiltai	parkiltoms	-	-
gal.	parkiltą	parkiltus	parkiltą	parkiltas	-	-
įnag.	parkiltu	parkiltais	parkilta	parkiltomis	-	-
viet.	parkiltame	parkiltuose	parkiltoje	parkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parkiltasis	parkiltieji	parkiltoji	parkiltosios	-	-
kilm.	parkiltojo	parkiltųjų	parkiltosios	parkiltųjų	-	-
naud.	parkiltajam	parkiltiesiems	parkiltajai	parkiltosioms	-	-
gal.	parkiltąjį	parkiltuosius	parkiltąją	parkiltąsias	-	-
įnag.	parkiltuoju	parkiltaisiais	parkiltąja	parkiltosiomis	-	-
viet.	parkiltajame	parkiltuosiuose	parkiltojoje	parkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parkiltas, mot. g. parkilta.
• Skiemenys: par-kil-tų

parkiltų

1. tas, kurį parkilo

Etimologija

<= parkilti, parkyla, parkilo <= par- + kilti, kyla, kilo

---

Siekinys

• Skiemenys: par-kil-tų

parkiltų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= parkilti, parkyla, parkilo <= par- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    parkiltų: bendrai

neparkiltų (lt)

Vertimai

  parkiltų: bendrai

---