paskirtų

Taip pat žr.: paskirtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

paskirtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: paskirti, paskiria, paskyrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	paskiriu	paskyriau	paskirdavau	paskirsiu
tu	paskiri	paskyrei	paskirdavai	paskirsi
jis, ji	paskiria	paskyrė	paskirdavo	paskirs
mes	paskiriame, paskiriam	paskyrėme, paskyrėm	paskirdavome, paskirdavom	paskirsime, paskirsim
jūs	paskiriate, paskiriat	paskyrėte, paskyrėt	paskirdavote, paskirdavot	paskirsite, paskirsit
jie, jos	paskiria	paskyrė	paskirdavo	paskirs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	paskirčiau		paskirtumėme, paskirtumėm, paskirtume
2 asm.	paskirtumei, paskirtum		paskirtumėte, paskirtumėt
3 asm.	paskirtų		paskirtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		paskirkime, paskirkim
2 asm.	paskirki, paskirk		paskirkite, paskirkit
3 asm.	tepaskiria, tepaskirie		tepaskiria, tepaskirie

• žr. pagr. f. paskirti, paskiria, paskyrė

---

Dalyvis

paskirtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paskirtas, mot. g. paskirta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirtas	paskirti	paskirta	paskirtos	paskirta	-
kilm.	paskirto	paskirtų	paskirtos	paskirtų	-	-
naud.	paskirtam	paskirtiems	paskirtai	paskirtoms	-	-
gal.	paskirtą	paskirtus	paskirtą	paskirtas	-	-
įnag.	paskirtu	paskirtais	paskirta	paskirtomis	-	-
viet.	paskirtame	paskirtuose	paskirtoje	paskirtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirtasis	paskirtieji	paskirtoji	paskirtosios	-	-
kilm.	paskirtojo	paskirtųjų	paskirtosios	paskirtųjų	-	-
naud.	paskirtajam	paskirtiesiems	paskirtajai	paskirtosioms	-	-
gal.	paskirtąjį	paskirtuosius	paskirtąją	paskirtąsias	-	-
įnag.	paskirtuoju	paskirtaisiais	paskirtąja	paskirtosiomis	-	-
viet.	paskirtajame	paskirtuosiuose	paskirtojoje	paskirtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paskirtas, mot. g. paskirta.

paskirtų

1. tas, kurį paskyrė

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---