praneštų

Taip pat žr.: praneštu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

praneštų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pranešti, praneša, pranešė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pranešu	pranešiau	pranešdavau	pranešiu
tu	praneši	pranešei	pranešdavai	praneši
jis, ji	praneša	pranešė	pranešdavo	praneš
mes	pranešame, pranešam	pranešėme, pranešėm	pranešdavome, pranešdavom	pranešime, pranešim
jūs	pranešate, pranešat	pranešėte, pranešėt	pranešdavote, pranešdavot	pranešite, pranešit
jie, jos	praneša	pranešė	pranešdavo	praneš
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	praneščiau		praneštumėme, praneštumėm, praneštume
2 asm.	praneštumei, praneštum		praneštumėte, praneštumėt
3 asm.	praneštų		praneštų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		praneškime, praneškim
2 asm.	praneški, pranešk		praneškite, praneškit
3 asm.	tepraneša, tepranešie		tepraneša, tepranešie

• žr. pagr. f. pranešti, praneša, pranešė

praneštų

---

Dalyvis

praneštų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praneštas, mot. g. pranešta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praneštas	pranešti	pranešta	praneštos	pranešta	-
kilm.	pranešto	praneštų	praneštos	praneštų	-	-
naud.	praneštam	praneštiems	praneštai	praneštoms	-	-
gal.	praneštą	praneštus	praneštą	praneštas	-	-
įnag.	praneštu	praneštais	pranešta	praneštomis	-	-
viet.	praneštame	praneštuose	praneštoje	praneštose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praneštasis	praneštieji	praneštoji	praneštosios	-	-
kilm.	praneštojo	praneštųjų	praneštosios	praneštųjų	-	-
naud.	praneštajam	praneštiesiems	praneštajai	praneštosioms	-	-
gal.	praneštąjį	praneštuosius	praneštąją	praneštąsias	-	-
įnag.	praneštuoju	praneštaisiais	praneštąja	praneštosiomis	-	-
viet.	praneštajame	praneštuosiuose	praneštojoje	praneštosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praneštas, mot. g. pranešta.

praneštų

1. tas, kurį pranešė

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---