prasivaišintų

Taip pat žr.: prasivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prasivaišintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prasivaišinu	prasivaišinau	prasivaišindavau	prasivaišinsiu
tu	prasivaišini	prasivaišinai	prasivaišindavai	prasivaišinsi
jis, ji	prasivaišina	prasivaišino	prasivaišindavo	prasivaišins
mes	prasivaišiname, prasivaišinam	prasivaišinome, prasivaišinom	prasivaišindavome, prasivaišindavom	prasivaišinsime, prasivaišinsim
jūs	prasivaišinate, prasivaišinat	prasivaišinote, prasivaišinot	prasivaišindavote, prasivaišindavot	prasivaišinsite, prasivaišinsit
jie, jos	prasivaišina	prasivaišino	prasivaišindavo	prasivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prasivaišinčiau		prasivaišintumėme, prasivaišintumėm, prasivaišintume
2 asm.	prasivaišintumei, prasivaišintum		prasivaišintumėte, prasivaišintumėt
3 asm.	prasivaišintų		prasivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prasivaišinkime, prasivaišinkim
2 asm.	prasivaišinki, prasivaišink		prasivaišinkite, prasivaišinkit
3 asm.	teprasivaišina, teprasivaišinie		teprasivaišina, teprasivaišinie

• žr. pagr. f. prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino
• Skiemenys: pra-si-vai-šin-tų

prasivaišintų

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

prasivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišintas, mot. g. prasivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintas	prasivaišinti	prasivaišinta	prasivaišintos	prasivaišinta	-
kilm.	prasivaišinto	prasivaišintų	prasivaišintos	prasivaišintų	-	-
naud.	prasivaišintam	prasivaišintiems	prasivaišintai	prasivaišintoms	-	-
gal.	prasivaišintą	prasivaišintus	prasivaišintą	prasivaišintas	-	-
įnag.	prasivaišintu	prasivaišintais	prasivaišinta	prasivaišintomis	-	-
viet.	prasivaišintame	prasivaišintuose	prasivaišintoje	prasivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintasis	prasivaišintieji	prasivaišintoji	prasivaišintosios	-	-
kilm.	prasivaišintojo	prasivaišintųjų	prasivaišintosios	prasivaišintųjų	-	-
naud.	prasivaišintajam	prasivaišintiesiems	prasivaišintajai	prasivaišintosioms	-	-
gal.	prasivaišintąjį	prasivaišintuosius	prasivaišintąją	prasivaišintąsias	-	-
įnag.	prasivaišintuoju	prasivaišintaisiais	prasivaišintąja	prasivaišintosiomis	-	-
viet.	prasivaišintajame	prasivaišintuosiuose	prasivaišintojoje	prasivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišintas, mot. g. prasivaišinta.
• Skiemenys: pra-si-vai-šin-tų

prasivaišintų

1. tas, kurį prasivaišino

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: pra-si-vai-šin-tų

prasivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---